Šis puslapis taip pat yra anglų, italų, vokiečių, prancūzų, ispanų, švedų, slovėnų, ukrainiečių, olandų, rusų, danų ir armėnų kalbomis. Netrukus bus daugiau kalbų.

Kova su klaidinančia informacija

Kas nutinka, kai mes vis labiau pasikliaujame socialiniais tinklais ir žiniatinkliu kaip kanalu informacijai gauti? Kokią informaciją matome, o kokios nematome? Kaip nustatome, ar nuotrauka arba „Twitter“ žinutė yra tikra arba teisinga? Ir ką galime padaryti, jei nesame tuo tikri?

Informacija sklinda greitai ir lengvai, gal net pernelyg lengvai, ir plačiai paplinta. Mes dar ne visai išanalizavome ar supratome, kokio masto socialinį, politinį ir kultūrinį poveikį daro šis viršgarsinis greitis ir kopijų plitimas.

Dabar yra ne tik daug daugiau kanalų turiniui gauti ir juo dalintis – pasikeitė ir tai, kaip turinys mus pasiekia: padaugėjo žmonių ir metodų – nuo naujienų kanalų iki nuomonės formuotojų, – susijusių su informacijos ir duomenų rengimu, perdavimu ir saugojimu, jau nekalbant apie daugybę bendrovių, kurios iš to sukūrė stambų verslą. Dėl visų šių veiksnių gali būti sunku atskirti faktus nuo fikcijos, kokiais šaltiniais pasitikėti, su kokiais būti atsargiems.

Mus visus dideliu dažniu veikia „Twitter“ „boto“ ar sintetinių vaizdo klastočių kuriami informacijos impulsai, kurių dažnai nematome. Būdami interneto turinio naudotojais ir vartotojais, nebesame neutralūs ar pasyvūs informacijos gavėjai. Galime tapti ir pagrindiniais jos platinimo bei sklaidos kanalais.

Bet kuriame amžiuje būtina žinoti, kaip savo naudojamomis priemonėmis galime pasidalinti neteisinga ir kartais klaidinančia informacija bei platinti jos kopijas. Programos ir socialiniai tinklai tapo antra prigimtimi, ypač jaunimui, ir daugelis nestabteli patikrinti turinio, kuriuo dalinasi internete su draugais. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis net vyresnio amžiaus žmonėms sunku atskirti tikrą ir abejotiną informaciją – o jų pasidalinamos informacijos kiekiai didesni nei bet kurios kitos amžiaus grupės.

Apžiūrėkite „Glass Room“

Šioje jaunimui ir suaugusiesiems skirtoje parodoje galite panagrinėti, kaip socialiniai tinklai ir internetas pakeitė tai, kaip skaitome informaciją ir kaip į ją reaguojame. Sužinokite apie naujų rūšių nuomonės formuotojus, jų naudojamą naują ir seną taktiką, ir kokį vaidmenį mes, informacijos naudotojai ir vartotojai vaidiname ją skleidžiant, bei kaip ji sklisdama kinta. Be to, nagrinėjame ryšį tarp asmens duomenų, kryptingumo, mūsų nuomonių, požiūrių ir elgsenų, bei už jų slypinčių verslo modelių.

Iki šiol visame pasaulyje surengti daugiau nei 200 „Glass Room” bendruomenės renginių, kurie pasiekė daugiau nei 150 000 žmonių, o 2021 m. jų planuojame dar daugiau. Taigi, kai rengiate „Glass Room” bendruomenės renginį, prisijungiate prie visuotinio pokalbio apie duomenis ir privatumą.

Šioje jaunimui ir suaugusiesiems skirtoje parodoje galite panagrinėti, kaip socialiniai tinklai ir internetas pakeitė tai, kaip skaitome informaciją ir kaip į ją reaguojame. Sužinokite, kodėl aptikti „melagingas naujienas“ nėra taip paprasta, kaip atrodo, ir kaip terminas „melagingos naujienos“ yra tokia pat problema, kaip ir juo apibūdinamos naujienos. Pasinerkite į sintetinių vaizdo klastočių pasaulį – jos šiuo metu tokios realios, kad jų praktiškai neįmanoma aptikti. Dar sužinokite, kodėl socialinių tinklų platformos sukurtos taip, kad mes jose užstrigtume ilgam, ir kaip jomis galima pasinaudoti siekiant pakeisti mūsų nuomonę. Pasiimkite nemokamą „Duomenų detoksikacijos rinkinį“, kuriame atskleidžiame, kaip atskirti faktus nuo fikcijos, ir kodėl visiems aplinkiniams naudinga, kai šiek tiek dėmesingiau dalijamės turiniu.

Apžiūrėkite mūsų virtualią parodą